Blogas Artioma

Skrynshotas :)

Kopyraitai mano.

Skaitom: The 2011 TIME 100

Su akvariumu

Foto © Artiom Istuganov. Draugus kvieciu uzsukti i studija arbatos :)

Vakar vel isijungiau Capture One. Ir vel pasidare liudna. Ziurim screenshotus. C1 ir Lightroom, nustatymai “po defoltu”. Atkreipiam demesi i melyna spalva.

Fotografas: Artiom Ištuganov
Modelis: Milda Preišegalavičiūtė
Asistentas: Rimgaudas Budrys
Techninis palaikymas: Audrius Reipa

A nuka kas nori pas mus? Davaika!

http://www.efoto.lt/mokykla/pro

Pažadu nepasakot apie dinaminius neišmatuojamus diapazonus ir kitokios purgos. Viskas apie reikala bus.

Fotočkė, šaip sau, kad spalvingiau būtu :)

Užsakovas: Baras 210.

Nuotrauka mano. Vogti draudžiama.

The Stolen Scream: A Story About Noam Galai from FStoppers on Vimeo.

Išėjo žurnalas. Praėjo įdomių paskaitų. Van Buureno galerija dar bus :) Nieko nespėju.

Kol kas – Milda iš fotokursų :)

Foto © Artiom Ištuganov.

Modelis: Milda Preišegalavičiūtė.

Visažas: Jolanta Švobaitė.

Foto © Artiom Ištuganov. Vogti draudžiama.

Visi smalsaujantys gali paskaityti :)

Fotografavimas klube – vienas iš didesnių iššūkių fotografui, ypač pradedančiajam. Čia maišosi įvairiausių spalvų ir tipų šviesos, žybčioja lazeriai, kartais visiškai užtemsta. Norint iš tos mišrainės „išplėšti“ žmones būtina pasinaudoti blykste, tačiau kaip tai geriausia padaryti? Kaip iš viso to išgauti kokybišką ir įdomią nuotrauką?

Visus šiuos klausimus užduodame klubinėje fotografijoje patyrusiam žmogui – Artiomui Ištuganovui.

Kiek metų fotografuoji klubuose?

Apskritai aš pradėjau paveiksluoti maždaug dešimtoje klasėje. Nusipirkau skaitmeninę Nikon muilinę Coolpix 2000. Ji turėjo 2 mln taškų, automatinį režimą ir turėjo tuos visus sceninius režimus, kaip sportas, portretas ir t.t. Tiesą pasakius, ta muilinė iki šiol yra, tik atiduota mano vienam draugui. Tad fotografuoju jau kokie 7 metai. Kada pradėjau paveiksluoti klubuose aš galėčiau netgi tiksliai pasakyt. Tereikia susirasti mano pirmo veidrodinio Nikon fotoaparato garantinį kvitą. Bus kokie penkeri metai. Žinoma, buvo pertraukų, buvo pakilimų, buvo nusileidimų.

<…>

Ką gali patarti dėl objektyvų?

Jeigu neturi kažko labai šviesaus komplekte (su didele maksimalia diafragma – aut. past.), tai galima įsigyti penkiasdešimtuką. Tačiau su juo viskas labai priklauso nuo erdvės. Puikiai žinom, kad kokiame nors bendrabučio kambarėlyje penkiasdešimtuku nepafotografuosi. Klubuose yra panašiai. Be to, kiekvienai tusovkei reikia bendrų vaizdų. Tarkim, reikia bendro plano: pilna salė, visi rankas iškėlę, iš vienos pusės plieskia lazeriai, iš kitos pusės azotą pučią – fantastiška nuotrauka gaunasi. Tam gerai turėti kažkokį kiek platesnio kampo objektyvą.

Turi omenyje specialų plačiakampį objektyvą?

Aš nesu didelis fanas plačiakampių ir ypatingai fisheye tipo objektyvų. Plačiakampizmas yra daugiau mažiau išreikšta liga. Panašiai, kaip pūslelinės virusas nuolat tūno kūne, kol imunitetas nenusilpsta ir tada pūslelinė išlenda. Taip ir su plačiakampizmu – kiekvienas fotografas turi jį savyje. Ir tik vidinė savitvarda turi būti paankamai stipri, kad jį prislopintų. Galima visą vakarėlį pripaveiksluoti su kokiu nors Tokina 11–16 nustačius 11 mm. Tik vėliau „Facebook“ žiūrovai gali to nesuprasti. Tarkim, rašo po to „Facebook“ gerbėjai tam fotografui, arba man: „Labas, Artioma, o kodėl mes tavo nuotraukose normalių proporcijų, o ten ir ten kažkokie tai agurkai ištempti ir neaiškūs?“

<…>

Daugiau apie klubinę fotografiją skaitykite greitai pasirodysiančiame „Foto“ numeryje 2011 Nr.1