Blogas Artioma

Tamsi baltos balanso istorija

by Artioma on May.12, 2009, under Rašliavos

Jeigu moteris sakosi sakanti tiesa, tai turėkite omenyje, kad tai tiesa konkrečiu laiko momentu ir konkrečioje situacijoje.
Anna Michalkova, Esquire.

Nuo pat pirmųjų RAW formato atradimo akimirkų mums kartoja, kad tai „žali duomenys“ ir, kad tai yra „skaitmeninis negatyvas“ ir visi tikri foto-džedajai fotkina RAW’u ir t.t. ir panašiai. Tai va, kaip išaiškėjo, tai net RAW’as turi savo tamsiąją pusę. Tiksliau ne tiek pats formatas, o tai ką mums apie jį sako mūsų aparatai.

Visi puikiai žino (o kas nežino, tai gali sužinot), kad RAW’e paskui galima pasikeist baltos balansą. Labai geras dalykas, labai padeda. Problema tame, jog balanso keitimo metu keičiasi kiekvieno kanalo stiprinimo koeficientai (nes matricos pas mus gi su RGGB filtru). Ir išeina, jog dieną mums gali parodyt, jog iškaltas mėlynas kanalas, nors iš tikro jame yra dar pusantro stopo. (Nors realiai dažniausiai visa L kanalą sudaro žalias kanalas, bet nesvarbu dabar)

O kam tai rūpi galima paklaust? Ogi tiems kurie propoguoja ir naudoją dešinės ekspozicijos principą. Fotikas po koeficientų gali pademonstruot, jog yra vienaip, nors RAW faile yra visai kitaip. Ir perkalimais nekvepia dar per puse stopo ar net per visą stopą.

Kas netiki, va prasau paprastas trijų histogramų pavyzdys. Fotkinta nuo štatyvo, pro langą, su troseliu, rankiniu fokusu ir t.t. ir pan. Vienų žodžių „kaip priklauso“. Tas pats kadras yra padarytas su 3 skirtingais balansais, 2500 kelvinų, 10000 kelvinų ir „UniWB“.

Puikiai matosi, jog tas pats kadras gali turėti visiškai skirtingus parodymus fotoaparato ekrane. Kadangi kai kuriomis situacijomis (kaitrinės lempos tarkim) balansas išvis gali grybaut negailestingai ir meluot išsijuosęs, tai protingi žmonės sugalvojo tokį daiktą kaip „UniWB“. Tai iš esmės balansas kada visi koeficientai lygus 1 (kai kurie konverteriai lūžta kada pamato koeficientus lygus 1), arba labai artimi 1. Tokiu būdu aparatas mums rodo vaizdą „kaip yra iš tikro“. Tiksliau histogramas rodo kaip yra iš tikro. O ekrane esantis vaizdas yra gerokai nepanašus į tai kas yra prieš akis.

Šis būdas turi kelis pliusus ir kelis minusus. Didžiausias pliusas yra tas, jog galima tikrai tiksliai kontroliuot ekspozicijas ir tiksliai taikyt „į dešinę“ (ir realiai matyt kurie kanalai išdegę arba ne). Didžiausias minusas yra tas, kad vaizdas ekrane neatitinka tikrovės (užtat histograma atitinka). Ir paskui konverteryje reikės gaudyt balansą rankutėmis. Arba paveiksluot kokia nors pilką kortą.

Ką naudot aišku renkasi kiekvienas sau. Tačiau aš sau į fotiką įkroviau „Uni“ balansą, dėl viso pikto. Galbūt kada prireiks. Kada norėsiu visiškai maksimalios kokybės. Ir/ar sunkiomis apšvietimo sąlygomis.

P.S. Vietoj pilkos kortos galima naudot Lowepro kuprinės skirtuką. Jis panašus i 18% gray ir visai neblogai tinka balansui gaudyt. Blogiausiu atveju galima balansą imt ne 1×1 pikselio pipete, o tarkim 3×3 ar 5×5.

P.P.S. Linkai: UniWB: установка на камере и результаты использования

UniWB: простой метод установки

UNIWB. MAKE CAMERA DISPLAY RELIABLE

P.P.P.S. Po šitų straipsnių ir manipuliaciju ypatingai įdomiai atrodo Efoto forumiečiu patarimai vienam žmogeliui norinčiam paveiksluoti spalvotus diodus. Viskas susiveda į maždaug: fotkink į RAW, o balansą paskui susigaudysi rankom. Pasirodo ne viskas taip paprasta. Juk jautriausias kanalas yra žalias (RGGB juk, pamenat?), o raudonas kanalas visada pats triukšmingiausias. Ko pasekoje išeina, jog paveiksluojant kažkokia šviesą mes matysim preview fotike jau po visų tonalinių kreivių ir kooficientų, kas iš tikro bus tiesa tik konkrečiu laiko momentu ir konkrečioje situacijoje.

:, , ,

1 Trackback or Pingback for this entry

Jeigu turite noro, tai galit ir jūs paporinti

Kažką pametėte?