Blogas Artioma

For the record: turiu Cactus V2s. Jie visai neblogi. Bent jau nėra tokie blogi, kaip mėgsta juos peikti. Jie veikia. Kartais netraukia, biški grybaują, bet šiaip – veikia.

Dabar va lyg ir bangos pakilo, nauji „pigūs“ TTL’ą palaikantys sinchronizatoriai. Ir aš va pagalvojau…

Visų pirmą jų veikimo sistema man truputi keista. Mauti SB-800 ar 900 ant imtuvo tam, kad jis valdytų viską per impulsus ir veiktų CLS’as? Fuck, nesąmonė kažkokia, juk tada visas CLS’o valdymas ant master blykstės bus. Šiaip CLS’as patalpose veikia pakankamai patikimai, kiek teko bandyti. Yra minusu, bet vėlgi, pataisoma. Kam man tas sinchronizatorius už 200$? Neskaitant to, jog savikaina master + 3 slave SB-600 sistemos yra minimum ~4000 litų. Kas yra gerokai dachuja.

Vienintelis dalykas dėl kurio galbūt apsimoka mokėt 200$ ir papildomus 100$ už kiekvieną imtuvą: trumpų išlaikymų sinchronizacija. Tik va nelabai man aišku su kokiais blicais ji veiks, ir kaip veiks, ir kaip bus su galia. Tam reikalui puikiai tinka D70 ir D70s, kuris nesunkiai daro 1/500, o kartais net 1/1000 be jokių galios praradimų.

O labiausiai man pasidarė įdomu trečia: а нахуя козе баян? Kam mokėt 200$ už vienos grupės neaišku kaip veikianti kinišką TTL-ą, kada visa tai jau yra padaryta fotike nuo pat pirkimo? O ne geriau nusipirkt paprastus sinchronizatorius, išmokt galvot, išmokt jog šviesos srautas yra atvirkščiai proporcingas atstumo kvadratui ir tada tiesiog nueit fotkint?

Viso šito esmė yra ta, jog dabar visokie fotodročeriai prisipirks TTL’ą palaikančius sinchronizatorius ir sėkmingai fotkint viską kaip zombiukai. Panašiai kaip šitame bajeryje:

Однажды вечером Резерфорд зашел в лабораторию. Хотя время было позднее, в лаборатории склонился над приборами один из его многочисленных учеников.
— Что вы делаете так поздно? — спросил Резерфорд.
— Работаю,— последовал ответ.
— А что вы делаете днем?
— Работаю, разумеется,— отвечал ученик.
— И рано утром тоже работаете?
— Да, профессор, и утром работаю,— подтвердил ученик, рассчитывая на похвалу из уст знаменитого ученого.
Резерфорд помрачнел и раздраженно спросил: — Послушайте, а когда же вы думаете?